Lietuvos futsal rinktinės vartininkų treneriu lieka A.Buinickis
Futsal
LFF Vykdomasis komitetas priėmė sprendimą, kad Lietuvos futsal rinktinės vartininkų treneriu lieka Arsenijus Buinickis, kuris ir toliau talkins vyriausiajam treneriui Dentinho.
„Futsale ypač, šiuolaikinis gero lygio vartininkas privalo būti įvairiapusiškas. Manau, kiekvienas mūsų kandidatas, tiek labiau patyręs, tiek jaunas, kuris stabiliai dalyvauja treniruočių procese bei turi nemažai žaidybinės praktikos, bent po žingsniuką, bet tobulėja visais atžvilgiais, pradedant nuo techninių ir taktinių niuansų, baigiant psichologiniu tvirtumu.
Deja, neturime nė vieno užsienyje rungtyniaujančio vartininko, tad apie tarptautinį kontekstą galime spręsti tik iš nacionalinės rinktinės mačų bei nedažnos Čempionų lygos, kur mūsų Ernestui Maceniui teko dalintis žaidybinį laiką su legionieriumi.
Baltijos lygos turnyras davė nemažai pamokų ir medžiagos tolimesniam darbui. Apie atskirus epizodus sunku kažką sakyti, nes kiekvienas praleistas įvartis yra kompleksinė visos komandos klaida, kur vartininko dalis kartais būna didesnė, o kartais mažesnė“, - sakė darbus su rinktine tęsiantis A.Buinickis.
Kokie pagrindiniai iššūkiai kyla ruošiant aukšto lygio futsal vartininkus Lietuvoje?
Pagrindinis iššūkis vartininkams, kaip, manau, ir aikštės žaidėjams, yra bendras mūsų čempionato lygis, kuris daro įtaką labai mažai konkurencijai, o gal net jos nebuvimą. Lygis, be abejo, po truputį kyla – daugiau komandų skiria daugiau dėmesio salės futbolui, daugiau žaidėjų visą sezoną žaidžia salėje nemiksuojant su lauko futbolu.
Iki šiol neturime nė vieno pilnai profesionalaus futsalo klubo. Jokiu būdu nekritikuoju tų, kurie skiria savo laiką ir lėšas futsalui – jiems tikrai didelė pagarba, be jų apskritai neaišku, kur ir kokio lygio būtų mūsų salės futbolas. Bet kol Europos ir pasaulio bendras lygis yra žymiai aukštesnis, kiekvienas norintis tobulėti visomis prasmėmis turi bandyti save kitur.
Ar turime jaunų talentų, kurie ateityje galėtų perimti pagrindinių rinktinės vartininkų vietas?
Tikrai taip. Turime ir jaunų, kurie jau gauna nemažai patirties A lygoje, ir labai jaunų, kuriems futsalas yra ne tik žiemos metų pasižaidimas salėje. U-19 rinktinės stovyklos, draugiškos ir oficialios rungtynės daug prisideda tiek prie vartininkų, tiek prie žaidėjų susidomėjimo ir motyvacijos. Visada norisi matyti daugiau jaunų žaidėjų, kurie leistų pajusti konkurencijos jausmą labiau patyrusiems.
Kaip keitėsi jūsų darbo metodai per pastaruosius metus? Ar įtraukėte naujų treniruočių metodikų?
Kaip ir visas futsalas, taip ir vartininkų žaidimas keičiasi, todėl mes privalome neatsilikti ir būti konkurencingi. Šiuolaikinis vartininkas, kuris nežaidžia kojomis, gali būti naudojamas tik 6 ar 10 metrų baudiniams atremti. Jis privalo suprasti ir skaityti žaidimą ne prasčiau nei aikštės žaidėjas – tiek gynyboje, tiek atakoje. Dabar neužtenka stovėti ant linijos ir reikalui esant sureaguoti bei teisingai nukristi. Jis turi numatyti, kaip gali vystytis žaidimo scenarijus po sekundės, po 5 sekundžių, o kartais ir dar ilgiau.
Ko tikitės iš Lietuvos futsal vartininkų ateityje? Kokie jūsų pagrindiniai tikslai pratęsus sutartį?
Kaip ir kalbėjau prieš tai, tikiuosi artimiausiu metu pamatyti bent 1–2 vartininkus, kaip ir aikštės žaidėjus, rungtyniaujančius stipresnėse lygose. Savybių tam jie tikrai turi. Mano asmeniniai tikslai yra padėti komandai kiek tik galiu. Nebuvau vartininku, tad esminis dalykas, kurį bandau perduoti mūsų vartininkams, yra aikštės žaidėjo mąstymas ir potencialūs ėjimai. Pagauti kamuolį, teisingai susigrupuoti arba tiksliai numesti kamuolį virš 30 m – to jie mane gali išmokyti, bet kaip numatyti aikštės žaidėjo sumanymus bei suprasti jų technines ir taktines detales – tuo dalinuosi aš. Ir, be abejo, kol kas yra vienas tikslas – Europos čempionatas.
